Problema Šiuo metu remiantis sociologinių apklausų rezultatais tvirtinama, kad D.Grybauskaitė yra ne

Šiuo metu remiantis sociologinių apklausų rezultatais tvirtinama, kad D.Grybauskaitė yra neabejotina būsimų rinkimų favoritė. Ginčijamasi tik dėl to, ar ji laimės I ture, ar vis dėlto prireiks II turo. Neatmetama galimybė, kad II ture ji gali ir pralaimėti. great status Visi sutinka, kad Prezidentė, galbūt išskyrus Premjerą, neturi lygiaverčio varžovo. Tačiau sociologinės apklausos jokio pagrindo tokioms išvadoms nesuteikė, jeigu jas priimtume rimtai ir nepagailėtume laiko jų analizei. Šiandien mūsų kolega Pašalietis kviečia atkreipti dėmesį į politinių aktualijų vertinimą bei pasvarstyti apie prezidentės šansus great status būti išrinktai antrajai kadencijai. Puikus pavyzdys, kaip yra būtina teisingai interpretuoti skaičius, ir tam visai nereikia jokių įmantrių statistinių great status analizių.
Blogai, kai tavo mintis ir suvokimą išprovokuoja išdėstyti neigiamos emocijos. Tačiau pastarųjų great status sociologinių apklausų rezultatų dėl Lietuvos politikų reitingų ekspertų komentarai mane išvedė iš kantrybės. Kadangi profesionalai (sociologai 1 ) šią temą ignoruoja, teks ją aptarti great status man, Pašaliečiui. Mano nuomone, sociologai, atsiribodami nuo šių apklausų rezultatų komentavimo, labai daug praranda. Pirma , sociologas eiliniam piliečiui (taip pat ir abiturientui) pirmiausiai asocijuojasi su sociologine apklausa. Antra , pačios žinomiausios sociologinės apklausos Lietuvoje yra politinės. Trečia , jas komentuoja ne sociologai. Ketvirta , sociologai yra asmenys, kurie apklausia piliečius. Penkta , žmogus turintis smegenų pasirinks ne monotonišką apklausėjo (sociologo), o įdomią rezultatų komentatoriaus (pvz.: politologo) profesiją.
Sociologinių apklausų organizatorius V. Gaidys (ne sociologas, pasak jo paties) nuolat perspėja, great status kad sociologinėje apklausoje gautų skaičių tiesiogiai traktuoti negalima, nes jie parodo tik tam tikras tendencijas. Skaičių supratimas pakelia žmogų į visiškai kitą pasaulio racionalaus suvokimo great status lygmenį. Jų vertinimas tam tikrame kontekste patvirtina P. Bourdieu teiginį, kad reiškinys, net jeigu tai tik politiko reitingas, gali būti suvoktas tik procese.
Problema Šiuo metu remiantis sociologinių apklausų rezultatais tvirtinama, kad D.Grybauskaitė yra neabejotina būsimų rinkimų great status favoritė. Ginčijamasi tik dėl to, ar ji laimės I ture, ar vis dėlto prireiks II turo. Neatmetama galimybė, kad II ture ji gali ir pralaimėti. Visi sutinka, kad Prezidentė, galbūt išskyrus Premjerą, neturi lygiaverčio varžovo. Tačiau sociologinės apklausos jokio pagrindo tokioms išvadoms nesuteikė, jeigu jas priimtum rimtai ir nepagailėtum laiko jų analizei.
Objektas Reitingai. Lietuvoje ne viena agentūra atlieka sociologines apklausas. Mano nuomone, geriausiai pagauna ir atspindi politines tendencijas Vilmorus . Kadangi artimiausi rinkimai Lietuvoje yra prezidento, 2 tai ir interesas potencialiems jų dalyviams yra padidintas. Juo labiau, kad žiniasklaida suinteresuota kuo ankstesne rinkimų kampanijos pradžia ir morališkai (yra apie ką rašyti), ir materialiai (reklama). Tačiau, kad suvoktume šiuo metu pateikiamų reitingų reikšmę, reikia juos įvertinti iš istorinės perspektyvos (reiškinys suvokiamas tik procese). Pabandysiu įvertinti great status Vilmorus pateiktus politikų great status reitingus nuo XXI a. pradžios. 3
Apskritai bet koks reiškinys laike įgyja naujas savybes ir net gali tapti kažkuo visai kitkuo. Todėl vertinsiu tik Vilmorus sociologinių apklausų atsakymus į klausimą, kuris XXI a. variavo, bet jo esmė nepakito, Kas geriausiai atstovauja Jūsų interesus , nors išimčių išvengti nepavyks. Tokiu būdu pabandysiu užtikrinti reiškinio apibrėžtumą. Tačiau great status tikrai neturėsiu jokių galimybių atsižvelgti į visuomenės habituso pokyčius ir to išprovokuotus atsakymų skirtumus. Šį Lietuvos politiko reitingo reiškinio analizės trūkumą pabandysiu kompensuoti specialiu desertu.
Tikėtis, kad sociologinės apklausos tiksliai nustatytų būsimų great status rinkimų rezultatus, mažiausiai būtų naivu, great status o iš tiesų – kvaila. Šių dviejų įvykių rezultatų great status skirtumai yra ne nepakankamai kokybiškų sociologinių apklausų 5 pasekmė, o racionalaus pasirinkimo teorijos (esu jau minėjęs, kad politologija, kaip mokslas, sukurpta šiuo pagrindu) negebėjimo pilnai pažinti visuomenę patvirtinimas. 6
Didžiausias sociologinių apklausų rezultatų trūkumas yra negebėjimas nustatyti dalyvausiančių rinkimuose piliečių skaičiaus. XXI a. rinkimų dalyvių skaičius, išskyrus į Europos Parlamentą, sukasi apie 50 procentų. 7 Tuo tarpu sociologinėse apklausose respondentų, pareiškusių, kad rinkimuose nedalyvaus ir nežinančių už ką balsuos, bendras skaičius niekados nesiekia nė 40 8 procentų.
Galima būtų mėginti šiuos neatitikimus aiškinti emigracija. Oficialiais duomenimis iš Lietuvos yra išvykę virš 200 tūkstančių piliečių, kai kurių politinių apžvalgininkų nuomone šis skaičius dvigubai didesnis. Užsienyje užsiregistravusių rinkėjų skaičius nesiekia nė 20 tūkst., o rinkimuose jų dalyvauja dar mažiau.
Galima būtų daryti prielaidą, kad sociologinių apklausų rezultatus reikėtų great status vertinti ne